Atvira Jūratės išpažintis: ar Lietuvoje lengva auginti vaiką su autizmo diagnoze

23 Rgp 2016

Jūratės ir Vidmanto šeimai teko dvigubas išbandymas – vienam sūneliui, dešimties Valdui, nustatytas Aspergerio sindromas, o septynerių Jonui – autizmas. „Tokie vaikai, – sako Jūratė, nėra neįgalūs, – jie tik kitaip mato pasaulį.”

Jūrate, susipažinkime! Papasakokite apie savo šeimą.

Gyvename Gargžduose – Klaipėdos r. centre. Esame viena iš milijonų šeimų – rodos, niekuo neypatingi, tiesiog mylintys ir vertinantys vienas kitą. Aš esu Jūratė – 36 metų mama (kartais galvoju, kad tai – didžioji mano gyvenimo profesija ir karjera), dirbu mažoje mokykloje raštinės vedėja, nors galėčiau būti mokytoja. Po vaikų gimimo „mokytojavimo” namie buvo tiek daug, kad pasirinkau darbą ne su vaikais. Mano vyras Vidmantas – 39 metų skardininkas –izoliuotojas. Jis – puikus tėtis, vyras ir mano draugas. Tai mano ramstis visose gyvenimo situacijose, ypač susijusiose su vaikais ir pagalba jiems.

Auginame du sūnus – Valdą, kuriam vasaros pabaigoje sukaks 10, ir Jonuką, kuriam ką tik sukako 7-eri. Valdas – apdovanotas vaikas – ne tik Aspergerio sindromu, bet ir ypatingais gebėjimais. Kartais net pati suabejoju, kur geriau jį nukreipti, nes rodos, ko beimčiau mokyti, tas puikiai sekasi. Šiuo metu vaikas bus ketvirtokas bendrojo lavinimo mokykloje ir antrokas muzikos mokykloje (groja pianinu). Jonas šiemet atsisveikino su bendrojo ugdymo darželiu ir ruošiasi keliauti į pirmą klasę. Jam nustatytas vaikystės autizmas, nors, mano akimis, Jonas sparčiai vejasi brolį ir panašėja į jį. Kokie Jūsų šeimos pomėgiai? Šeimoje ypatingų bendrų pomėgių neturime: tėtis mėgsta sportą, vaikai – aktyvius žaidimus ant batuto, kūrybinius pagal rodomus animacinius filmukus, o aš vis dar ieškau savęs, nes per dešimtmetį išbarsčiau savo norus, pomėgius… Stengiamės kuo daugiau laiko praleisti kartu, ypač savaitgaliais. Visą dėmesį skiriame emociniam ryšiui formuoti – tarp mūsų ir vaikų, ir vaikų atskirai tarpusavy.

Visą straipsnį skaitykite portale tavovaikas.lt.