ABA terapija

ABA terapija

Apie autizmą

Autizmo diagnozavimas

Ką daryti toliau?

Pagalbos metodas

Specialistai

Mūsų misija

Taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavior Analysis – ABA) – tai mokslas, kurio metodika, paremta žmonių ir kitų gyvų organizmų mokymosi procesų principais, yra nuosekliai taikoma siekiant pagerinti socialiai svarbų elgesį ir parodyti, kad būtent nuo šios metodikos ir priklauso teigiami elgesio pokyčiai (Cooper, Heron ir Heward, 1987).

Yra daugybė autizmo intervencijos strategijų, tačiau taikomoji elgesio analizė (angl. applied behaviour analysis) turi daugiausiai moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų apie jos efektyvumą.

Taikomoji elgesio analizė – tai mokslo sritis, taikanti elgsenos ir mokymosi principus bei klinikiniais tyrimais patvirtintus metodus, pageidaujamam elgesiui įtvirtinti. ABA principai sėkmingai taikomi ir yra populiarūs įvairiose psichologijos srityse, edukologijoje, versle, gerontologijoje, sporte, medicinoje, kriminologijoje, tvarios plėtros ir kituose moksluose. ABA principais grįstos terapijos ir intervencijos yra efektyviausia priemonė siekiant pagerinti žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimus, gyvenimo kokybę, mokant juos įgūdžių, padėsiančių prisitaikyti prie kasdieninės aplinkos ir gyvenimo visuomenėje.

ABA vardu dažniausiai vadinamos tos programos, kurios remiasi Lovaas’o metodu ir mokymosi teorija. Jų tikslas – pašalinti pagrindinius autizmo simptomus tiesiogiai mokant tų įgūdžių, kurie dėl autizmo negali vystytis.

ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo. ABA programa visuomet individualizuojama, t. y. kiekvienam vaikui pritaikoma atskirai, ir apima visas raidos sritis: komunikaciją, imitaciją, ekspresyviąją ir receptyviąją kalbą, socialinę raidą, vizualinius bei mąstymo gebėjimus ir savarankiškumą. Pagrindinis ABA terapijos tikslas – visapusis komunikacijos treniravimas. Vaikas yra mokomas išreikšti savo norus ir pageidavimus naudojant tinkamas komunikacijos priemones (pvz.: kalbą, gestus ar paveikslėlius), o ne probleminį elgesį. Komunikacijos treniravimui visuomet pasitelkiama vaiko motyvacija. Tokiu būdu siekiama, kad mokymasis būtų smagus ir malonus. Reikšmingų įgūdžių mokymas vyksta skaidant juos į mažus žingsnelius. Kiekvieno žvilgnsio mokomasi atskirai, o po to jie apjungiami į vieną. Programos tikslų siekiama tiek struktūrinėje mokymo aplinkoje (pvz. atskirų bandymų metodas, angl. discrete trial training), tiek natūralioje, kasdieninėje aplinkoje žaidžiant (angl. natural environment teaching). Išmokti gebėjimai įtvirtinami juos perkeliant į kasdieninę vaiko aplinką. Probleminio elgesio valdymas – vienas iš pagrindinių ABA programos aspektų. Probleminio elgesio valdymas privalo būti paremtas funkcine elgesio analize, t. y. tik išsiaiškinus tikslias elgesio priežastis vaikas skatinamas iniciatyvinėmis (angl. proactive) bei reakcinėmis elgesio valdymo strategijomis.

V. Juškevičiūtė, pranešimas Autizmas, diagnostika ir jos svarba, Kaunas, 2014-05-08.

Visos ABA programos turi panašių komponentų: atskirų bandymų treniravimą, programą išmoktiems įgūdžiams pritaikyti natūralioje aplinkoje, išmoktų įgūdžių įtvirtinimą, pagalbos strategijas ir, žinoma, rezultatais pagrįstus sprendimus. Šios programos yra individualios, paremtos kiekvieno vaiko elgesio funkcine analize. Jas vykdant, reikia daug kartoti, daug bandyti, o tai reiškia, kad terapijos intesyvumas sieka nuo 30 iki 40 valandų per savaitę. Dėl tokio intensyvumo, programa vaikui turi būti maloni – jis turi norėti daryti pažangą. Priešingu atveju, jei mokymasis vaikui taptų nuobodus, pažangos tikėtis sunku. Geriausių rezultatų pasiekiama dirbant su jaunesniais vaikais, bet tai naudinga net ir vyresniems. Tyrimaį parodė, kad tais atvejais, kai intervencija buvo intensyvi, apie pusei vaikų ženkliai pagerėjo, ir jų intelekto koeficientas pasiekė normą. Lietuvoje pradeda dirbti vis daugiau profesionalų, teikiančių ABA terapijos paslaugas. Jau dabar galite pasirinkti paslaugos teikėją, kurio filosofinis požiūris į intensyvų elgesio terapijos intervencijos taikymą sutampa su jūsų. Tiesa, valstybė nepadengia šeimai šios terapijos kaštų, bet tikimės, kad tai laikina.

Naudokite daug vizualinių priemonių: paveikslėlius, nuotraukas, korteles, daiktus, gestus. Šių priemonių pagalba galima išmokyti vaiką ne tik kalbėti, skaičiuoti ar reikšti save, bet ir mąstyti bei suvokti, ko iš jo tikimąsi.

Užsiėmimo su vaiku metu kalbėkite aiškiai ir tikslingai. Kiekviena užduotis turi žodinę instrukciją, kurią dažniausiai sudaro 2–3 žodžiai, pavyzdžiui: daryk taip, rask tokį pat, ir panašiai. Kai vaikas dirba, komentuokite tikslingai, kad žodžiai jo neblaškytų, o jis galėtų susikaupti. Kai vaikas atlieka užduotį, emocingai pagirkite už sėkmę, tačiau reaguokite santūriai jei užduotį atlieka netinkamai, ar ją atlikdamas elgiasi problemiškai. Būtinai suteikite pagalbos jei užduotis ar ugdomas gebėjimas vaikui nauji. Šią pagalbą nuosekliai mažinkite kiekvieną kartą kartodami užduotį. Šis mokymas paremtas skatinimu (motyvacija) ir apdovanojimu (atlygiu). Vaikas turi suprasti, kad gaus to ko nori jis, jei darys tai, ko jo prašote. Gausiai atlyginkite, kai vaikas vykdo naujas ir sunkiai atliekamas užduotis. Mažiau skatinkite atliekant lengvesnes užduotis. Pradžioje intensyviai pajunkite vaiko jusles (regą, klausą, lietimą, skonį, ir t.t.) pasitelkdami tam tinkančias priemones: valgomus dalykus, žaislus, kurie groja, mirguliuoja, ir t.t. Pamažu juos apjunkite su socialiniais pagyrimais, pavyzdžiui: šaunuolis, tau gerai sekasi. Vėliau mažinkite valgomų dalykų, žaislų kiekį, ir didinkite socialinių pagyrimų skaičių. Pamažu vaiko išorinė motyvacija augs ir keisis vidine. Būtinai vaiką apdovanokite ne tik už tai, kad gerai atlieka užduotis, bet ir už tinkamą elgesį, ypač paklusnumą.

Turite puikiai aiškiai suvokti, ko norite išmokyti vaiką, ko siekiate pavesdami tą ar kitą užduotį.

Mokindami konkrečių gebėjimų ar užduočių jas pasirinkite tikslingai. Tarkime, norėdami išugdyti kurį nors vaiko gebėjimą, pradėkite nuo lengvesnių ir tik vėliau pereikite prie sudėtingų dalykų. Tikslo siekite etapais, padalykite į mažesnius žingsnius. Pavyzdžiui, norėdami vaiką išmokyti žaisti kamuoliu, pirmiausia mokykite mesti, ir tik išmokus – gaudyti.

Naują gebėjimą kartokite daug kartų, kol vaikas puikiai įsisavins ir supras jo esmę. Tada prie išmokto žingsnelio prijungsite naują. Nebūkite nuobodūs – mokykite įvairiai – užsiėmimo metu tą pačią užduotį kartokite ne daugiau kaip 2–3 kartus iš eilės. Taip išlaikysite vaiko dėmesį ir motyvaciją. Užduotis visada baikite pozityviai, t.y. suteikdami atlygį, pagirdami. Vaikui turi būti įdomu, malonu ir linksma dirbti, todėl būtinai išryškinkite pozityvius dalykus, sunkiau vaikui suprantamas užduotis kaitaliokite su lengvomis, jau išmoktas su naujomis, padėkite jam, rinkitės mėgstamas priemones ir užduočių atlikimo būdą. Jis turi matyti, kad kažko išmoko, kad kažkas pavyko.

Tai bus vienas pirmųjų klausimų, kurį užduosite ABA specialistams. Tai labai natūralu, nes visi norime kiek galima greitesnio rezultato, o ir išlaidos terapijai nemenkos. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau pradedate ir su specialistų pagalba taikote kuo intensyvesnę ABA principais paremtą programą, tuo geresnis rezultatas – ypač kalbos vystymosi ir probleminio elgesio srityse. Taigi, labai svarbu, kad ne tik su vaiku dirbantys terapeutai, bet ir šeimos nariai, darželio ar mokyklos specialistai, taikytų ABA principus visose kasdienio gyvenimo srityse. Tai reikalauja daug pastangų ir atsidavimo, tačiau rezultatai akivaizdūs ir neįkainojami.
Kokia Jūsų rolė taikant ABA programą?

Pirmiausia, labai svarbu, kad nuolat dalyvautumėte vaiko ugdymo programoje. Jūsų vaidmuo itin svarbus. Tyrimai rodo, kad vaikų, kurių tėvai aktyviai dalyvavo šiame procese, pažanga buvo kur kas didesnė. Juk niekas vaiko nepažįsta geriau nei Jūs, todėl būtent Jūs elgesio specialistui galite suteikti kritišką ir įžvalgią informaciją, kuri jam padės ABA programą nukreipti tinkama kryptimi.

Antra, jei norite vaikui padėti įtvirtinti išmoktus įgūdžius, juos būtina kartoti ir kasdienėje aplinkoje.
Trečia, Jūs galite reikšmingai prisidėti rinkdami duomenis apie vaiko elgesį: galite užrašyti savo pastebėjimus apie vaiko problemiško elgesio epizodus arba juos net nufilmuoti. Tai ypač svarbu. Ši informacija bus naudinga specialistams, kurie ruoš individualią vaiko programą.

Jeigu nusprendėte rinktis ABA, pirmiausia psichologas ar elgesio specialistas turi atlikti Jūsų vaiko dabartinių įgūdžių lygio vertinimą, išsiaiškinti stipriąsias ir silpnąsias vaiko savybes ir raidos ypatumus kiekvienoje srityje:

  • kalba ir komunikacija;
  • vizualiniai-erdviniai įgūdžiai;
  • mąstymas;
  • smulkioji ir stambioji motorika;
  • socialiniai įgūdžiai;
  • žaidimai ar saviveikla;
  • akademiniai įgūdžiai.

Tai reikalinga tam, kad būtų aišku, nuo ko pradėti, kokių dalykų ir kokioje aplinkoje vaiką mokyti. Ypatingai svarbu žinoti kuo daugiau apie Jūsų vaiko būdą ir elgesį:

  • kam jis jautrus: garsams, šviesoms, gal jį lengvai blaško daiktai ar žmonės
  • koks jo santykis su kitais vaikais ir suaugusiais;
  • kokie dalykai jam įdomūs, kas jį motyvuoja;
  • kaip vaikas reaguoja į naujas, stresines ar nukrypstančias nuo kasdienės rutinos situacijas;
  • kaip pasireiškia vaiko priešiškumas, ar jam būdingi pykčio priepuoliai.

Jums reikalingas kvalifikuotas ABA paslaugų teikėjas. Rinkdamiesi paslaugų teikėją, nepamirškite pasidomėti jo kvalifikacija ir patirtimi. Nuo 1998 metų JAV, Kanadoje ir keliose Europos šalyse, veikia elgesio analitikų akreditavimo centrai, kurių ekspertų tarybos suteikia psichologams-elgesio specialistams BCBA, ar BCaBA profesinį sertifikatą. Ką šis sertifikatas reiškia Jums? Jis parodo specialisto kvalifikaciją, o ši – kad galite juo pasitikėti, nes jis dirbs su Jūsų vaiku. Taip apsisaugosite nuo savamokslių šarlatanų.

Kadangi BCBA sertifikavimo procedūra yra ilga, sudėtinga ir reikalaujanti didelio finansinio indėlio, patartumėme atkreipti dėmesį į tai, kad yra specialistų, kurie dar neturi BCBA profesinio sertifikato, bet daugelį metų aktyviai dirba šioje srityje ir turi daug žinių bei didžiulę patirtį. Pasikonsultuokite su kitomis, programą taikančiomis šeimomis, kurios dirba su specialistais be profesinio sertifikato.

Kadangi kitokiems vaikams reikia nemažai individualių užsiėmimų, ABA terapijos kaštai yra nemaži. Daugeliui šeimų tai sunkiai pakeliama. Tačiau terapijos išlaidos galėtų būti sušvelnintos užtikrinant ABA paslaugas per ugdymo įstaigų sistemą. Švietimo įstaigą, kurią lanko Jūsų vaikas, reikėtų pakviesti tapti vaiko individualios programos įgyvendinimo komandos nariu. Be abejonės, Jūsų vaikas, gaudamas neeklektišką mokymą lengviau supras jam keliamus uždavinius, o pedagogai, dirbdami komandoje su elgesio profesionalais ir vaiko šeima, gaus reikalingą mokymą, vertingų patarimų ir kaip didžiausią atpildą – vaiko daromą pažangą.