Kas yra autizmas?

Autizmo grėsmė

Ankstyva diagnozė

Mūsų misija

Apie autizmą

Pagalbos metodas

Specialistai

Ligos istorijoje gydytojui įrašius diagnozė – Autizmo spektro sutrikimas, tėvai pirmiausia ieško, kas tai yra, o radę tikisi paneigti „nuosprendį“. Kyla begalė klausimų. Kas yra autizmas? Gal tai – aplinkos užterštumo ar skiepų rezultatas? Ar tai pagydoma? Ar tai paveldima? Kokia vaiko ateitis? Ima lyginti: Mano pažįstamos vaikas irgi turi autizmą, bet jis visai kitoks nei mūsų vaikas… Vienas iš autizmo specialistų S. M. Edelson yra pasakęs: „Šiuolaikinė medicina nustato ligos pavadinimą, o tada imasi gydyti jos simptomus“. Visos ligos ir jų simptomai yra aprašyti, nustatytas kiekvienos ligos gydymas. Tačiau autizmo atveju tai visiškai netinka. Autizmo spektro sutrikimo simptomai nėra visiems vienodi. Autizmo sutrikimo simptomai labai įvairūs. Autizmas nėra liga. Tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia vaiko nepakankamą socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio vystymąsi ar jo sulėtėjimą.

Autizmas

Tai – sunkus smegenų vystymosi sutrikimas, kuris sukelia nepakankamą mažamečio vaiko socialinių įgūdžių, bendravimo ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą.

Citata - Vikipedija

Autizmą pirmą kartą apibrėžė daktaras Kanner’is 1943 metais. Tai – visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, kuriam būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas. Autizmą turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo. Nepaisant sunkios negalios, susijusios su kalbos trūkumu, ir nesugebėjimo visavertiškai bendrauti, daugelis vaikų pasižymi neįprastais įgūdžiais – ypač regimąją atmintimi. Jie puikiai sprendžia dėliones ir panašias vaizdines užduotis. Šiandien žinome, kad daugelis autizmą turinčių vaikų kalba, bet negali kalbos panaudoti socialiai – nors nori bendrauti, to nemoka. Jie bijo pokyčių. Jiems būdingas ritualinis elgesys, dažnas turi manijų. Besikaupianti vaiko įtampa dažnai perauga į agresiją kitiems ir sau.

Austrų daktaras Hansas Asperger’is 1944 metais išskyrė sindromą, kuris buvo pavadintas jo vardu. Profesorius tyrė paauglius, kurie, nepaisant jų amžių atinkančio intelekto (IQ) ir kalbos įgūdžių, paprasčiausiai negalėjo bendrauti socialiai ir emociškai, nesugebėjo suprasti socialinių užuominų. Jiems sunkiai sekėsi mokykloje: vis kas nors atsitikdavo, kiti vaikai jų šalindavosi, atstumdavo, erzindavo ir terorizuodavo. Netgi ši nesunki autizmo forma gali sukelti didžiulę kančią. Kam būtų lengva taip gyventi?! Šie vaikai puikiai suvokia, kad yra kitokie. Netrukus buvo pastebėtas ryšys tarp šių dviejų sutrikimų, todėl šiandien juos plačiai vadiname Autizmo spektro sutrikimu. Jis apima įvairius sunkumus, susijusius su šių trūkumų triada (kalba ir komunikacija, socialinis suvokimas bei poreikis vienodumui). Įvairios šių veiksnių kombinacijos veda prie skirtingų ir individualių neįgalumo bei elgesio trūkumų pasireiškimų.

Autizmo lemiami raidos sutrikimai apima tam tikrą spektrą. Be to raidą įtakoja skirtinga patirtis ir išgyvenimai, todėl jis kiekvienam pasireiškia skirtingai. Nesunkūs autizmo sutrikimo atvejai diagnozuojami kaip Aspergerio sindromas. Vaikų, kuriems nustatytas Aspergerio sindromas, kalba normali, tačiau jie patiria labai daug socialinių bei elgesio problemų. Autizmą turinčiam vaikui dažniausiai tokių ar panašių sunkumų:

Selektyvus kalbos suvokimas. Jei kalbėsite ilgais sakiniais, vaikas išgirs tik atskirus žodžius ir suvoks juos savaip. Kadangi kalbos suvokimas yra labai silpnas, girdėdamas daug žodžių jis dažniausiai „išsijungia“, ir nesuvokia pokalbio esmės.
Negebėjimas klausytis ir matyti vienu metu. Jei rodysite daiktą ir duosite instrukciją, vaikas daiktą matys, bet negirdės, ką sakote.
Labai nelankstus mąstymas. Išmokęs vieną dalyką jis dažniausiai nemoka pritaikyti jo kitose situacijose.
Negebėjimas ilgesniam laikui sukoncentruoti dėmesio. Vaiką išblaškyti gali bet kokia smulkmena (judesys, garsas, šviesos pasikeitimas) ir nukreipti jo dėmesį kitur.
Negebėjimas iš visumos išskirti esminių dalykų. Toks vaikas girdi viską iš karto ir dažniausiai labiausiai dėmesį sukoncentruoja į netinkamiausią garsą.
Nemokėjimas savarankiškai užsiimti. Užuot kryptingai susitelkęs, vaikas kartoja stereotipinius judesius arba neigiamai elgesi jį supančiųjų atžvilgiu: erzina, gadina, žaloja. Tokį elgesį skatina betarpiška aplinkinių reakcija – nesvarbu ar ji teigiama, ar neigiama. Jau pati reakcija jį stimuliuoja ir skatina veikti. Dažnai jam nesvarbu – pykstat jūs ar džiaugiatės. Toks vaikas nevisada tai suvokia. Jam svarbiausia gauti dėmesį.

Nemokėjimas, o todėl ir nenoras bendrauti. Vaiką supantys aplinkiniai, jo požiūriu, naudingi tik jo paties poreikiams patenkinti. Net kai vaikas atrodo gana socialus, jis bendrauti gali tik tada, kai pats to nori ar jam ko reikia. Užuot išmokęs daryti gera kitiems, toks vaikas natūraliai susitelkia į save, pamažu tampa egoistu.
Socialinių užuominų nesuvokimas, neverbalio bendravimo stoka. Autizmo spectra turintis vaikas dažnai nesuvokia aplinkinių kūno kalbos ir veido išraiškų. Jis viską supranta tiesiogiai, neturi intuicijos, todėl dažniausiai nemoka išreikšti savo minčių bei nesupranta, ką jam perteikia kiti. Tai dar labiau didina jo atskyrimą.
Netinkami įpročiai ir rutina. Vaikas gali prisirišti prie tam tikrų neesminių daiktų ar jų detalių, o kalbantis – nesustodamas visą laiką kalbėti tik savo pasirinkta tema. Gali susiformuoti ir ritualai – reikalavimas nekintančios tam tikrų įvykių sekos (pabelst į duris, paplasnoti rankomis ir tik po to atidaryti duris; palaižyti savo ranką, paliesti ausį ir tik tada atsisėsti). Visa tai apsunkina gyvenimą.
Mokosi tik iš pavyzdžių. Daug pamokymų, moralizavimas ir aiškinimas neduoda rezultatų, nors gali atrodyti, kad vaikas daug supranta. Jis mokosi tik tada, kai mato aplinkinių pavyzdį. Jei jie elgiasi teisingai, to išmoksta ir vaikas. Deja, blogi pavyzdžiai taip pat efektyvūs. Jam visada neramu. Apie 60% autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų jaučia pastovią įtampą. Jis gali parodyti įtampą susidurdęs su naujovėmis – nauji žmonės, naujos vietos, nauji rūbai ar nauji žaislai.
Itin gera atmintis. Toks vaikas viską labai gerai prisimena. Dažniausiai, tai – privalumas, bet kartais – trukdis.

Sensoriniai nukrypimai. Vaikas gali susidomėti tam tikru reiškinio aspektu, daikto detale, o kitką višskai ignoruoti. Jam būdinga sensorinė perkrova, spontaniškas susijaudinimas, savistimuliacija – nefunkcinis jutimų naudojimas.
Emocinis paprastumas. Tokiems vaikams pasaulis dalijasi į juodą ir balta. Emociškai jie arba labai susijaudinę, arba giliai nuliūdę – nėra emocinio laipsniškumo, mažai diskriminacijos.

Mąstymo trūkumai. Neretai pasitaiko protinis sutrikimas, siekiantis 75–80% normos, atsiliekantis ir skurdus vaizdinis mastymas. Tokie vaikai dažnai nesuvokia kitiems įprastų posakių, viską supranta pažodžiui. Jie tampa griežti, nelankstūs. Autizmą turintys vaikai pasižymi ypatinga vaizdine (eidetine) atmintimi. Jie prasta generalizuoja – jiems sunku apibendrinti, apibūdinti. Jiems sunku spręsti problemas, nesiseka pastebėti daiktų ar reiškinių sąsajų (nepakankamas asociacinis mąstymas), sunku nuspėti, iškelti hipotezes.
Padidėjęs nerimas. Bet kurią sekundę jie pasiruošę veikti: bėgti arba gintis. Tai – emocinė reakcija į viduje glūdinčią baimę. Vaikas gali staiga sprogti iš pykčio, būti pagautas fobijos, baimės. Jį gali užklupti panikos priepuolis, pasireikšti nepamatuota agresija.

Visgi, negalima iš anksto nuleisti rankų ir vaiko „nurašyti“, turėti vienokių ar kitokių lūkesčių vien todėl, kad buvo diagnozuotas autizmas. Jo padariniai skirtingiems žmonėms pasireiškia labai skirtingai, todėl ir pasekmės gali būti pačios įvairiausios. Autizmo spektro sutrikimas ne tik sukelia daug sunkumų, bet ir apdovanoja ypatingomis savybėmis.

Autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas puikiai sprendžia vaizdines-erdvines užduotis. Šiuos sugebėjimus derėtų vystyti, nes jie kelia taip trūkstamą pasitikėjimą savimi.

Dėlionės. Geriau už savo bendraamžius dėlioja dėliones. Šis gebėjimas buvo filmo Mercury Rising siužeto pagrindas. Tačiau verta pastebėti, kad vaiką labiau domina ne dėlionės paveikslėlis, o detalių formos. Visgi, net ir tai galima panaudoti vaiko vystimosi skatinimui.
Kaladėlės. Įprastos ir LEGO kaladėlės tokiems vaikams – itin įdomus užsiėmimus. Iš jų jie kuria didžiulius statinius. Taip yra todėl, kad rūšiuoti išmokti lengva, o tai, ką darai gerai, teikia daug džiaugsmo bei kelia pasitikėjimą savimi.

Kompiuteriniai įgūdžiai. Tai salygoja puikią eidetinė, regimoji atmintis. Vaikas atsimena visa įvykio ar veiksmo vietą, o ne tik tas dalis, kurios jam buvo svarbios tuo metu. Tai – puiki fotografinė atmintis. Prisiminkite filmo Lietaus žmogus pagrindinį herojų. Jis puikiai tai demonstruoja prisimdamas pusę telefonų knygos. Tokia atmintis yra didžiulis turtas, todėl galite tai panaudoti, kad padėtumėte mokytis tose srityse, kurios kelia sunkumų. Toks vaikas būna linkęs į pasikartojančius veiksmus ir kitiems gali atrodyti vienodas, perdėm nuspėjamas, besąlygiškai besilaikantis taisyklių ir rutinos tačiau tie patys įpročiai darys jį tvarkingu ir organizuotu.

Tai – tik būdingi pavyzdžiai – dažnai pasitaikantys bruožai, kuriais Autizmo spektro sutrikimas „apdovanoja“ vaiką. Visgi, kiekvienas vaikas – tai savita asmenybė. Jis turi savo įgūdžių ir trūkumų rinkinį, kuris yra unikalus. Šiuos įgūdžius ir trūkumus lydi ir unikali vaiko patirtis, kuri taip pat smarkiai įtakoja jo mokymosi gebėjimus. Aišku viena – turinčiam autizmą vaikui pakankami socialiniai įgūdžiai savaime nesivysto. Be pagalbos jis neišmoks komunikuoti, savarankiškai mokytis ir deramai elgtis. Tačiau jūsų vaikas tikrai galės vystytis ir tobulėti, jei gaus efektyvią pagalbą. Kuo anksčiau – tuo geresnės perspektyvos. Jo pažanga gyvenime tikriausia bus kiek lėtesnė, bet jis tikrai galės laimingai gyventi, gal net sukurti šeimą ir padaryti karjerą. Sekančiam skyriuje rasite patarimų, ką daryti sužinojus, kad vaikas turi autizmą.