Video: Sutrikimo simptomai

Dažną kartą, naujai susidūrus su šiuo sutrikimu, kyla klausimas: „Kas yra autizmas?“

Pirmą kartą autizmas buvo paminėtas dr. Kanner’io 1943 metais. Jis apibrėžė jį kaip visą gyvenimą trunkantį sutrikimą, kuris apima kalbos ir socialinę sritis, bei rodo polinki vienodai traktuoti reiškinius bei demonstruoti pasikartojančią elgseną. Nepaisant didelių nesugebėjimų, dėl kurių jiems stinga komunikabilumo ir socialinio bendravimo įgūdžių, daugelis šių asmenų pasižymėjo neįprastais sugebėjimais, kaip antai regimoji atmintis, dėlionės ir panašūs regimieji užsiėmimai. Dabar mes kartais tai vadiname Kanerio sindromu arba klasikiniu autizmu.

Šiandien matome, kad daugelis vaikų, kurie kalba, tačiau negali kalbos vartoti tinkamai socialiai (nors jie tai bando daryti), jaučia baimę pasikeitimams, yra priklausomi nuo manijų bei ritualų, taip pat atitinka autizmo kriterijus. Jie priskiriami asmenims turintiems „aukšto lygio“ autizmą. Net turintys amžiui tinkamą intelekto koeficientą, šie vaikai turi žymių sunkumų akademinėje, emocinėje ir socialinėje srityse. Jų auganti įtampa, jei nėra tinkamai valdoma, dažnai perauga į agresiją ir savęs žalojimą.

Kad vaikui būtų diagnozuotas autizmas, anomalus funkcionavimas turėtų pasireikšti šiose srityse:

  • Tarpusavio socialiniame bendravime – akių kontakto ir kūno kalbos stoka; bendraamžių draugystės stoka; spontaniško dalijimosi ir noro bendrauti stoka; socialinio-emocinio abipusiškumo stoka.
  • Komunikacijoje – kalboje – ji užtrukusi arba neprasidėjusi; stereotipinė, pasikartojanti, išskirtinė; neišsivystę pokalbio įgūdžiai; neišsivystę vaizdavimo įgūdžiai, kūrybiniai žaidimai.
  • Ribotu, stereotipiniu, pasikartojančiu elgesiu – susirūpinimu neįprastais užsiėmimais, manijomis; prisirišimu prie nefunkcinės rutinos/ritualų; stereotipiniais, pasikartojančiais motorikos judesiais; susirūpinimu atskiromis daiktų dalimis.

Sunkumai raidoje mažiausiai vienoje iš šių sričių turi būti pastebimi iki vaiko 3-ių metų.

Papildomi simptomai gali būti šie:

  • Sensorinio pajautimo nukrypimai – išskirtinis dėmesys kažkam – kitko ignoravimas; sensorinė perkrova, susijaudinimas, savistimuliacija – nefunkcinis jutimų naudojimas.
  • Mąstymo trūkumai – protinis sutrikimas -75-80%; atsiliekantis ir skurdus vaizdinis mastymas; pažodinis supratimas; griežtumas, lankstumo stoka; eidetine atmintis – prasta generalizacija; prastas problemų sprendimas – prastas asociacinis mąstymas; sunkumai keliant hipotezes.
  • Emocinis paprastumas – emocijos juoda/balta – nėra laipsniškumo, mažai diskriminacijos.
  • Padidėjęs streso/nerimo lygis – aktyvizacija: bėgti/gintis; emocinis atsakas į baimę – pyktis; fobijos, baimės, panikos priepuoliai, agresija.

Vaikui vystantis nuo kūdikystės iki brandos autizmas pasireiškia skirtingai. Taip pat pasireiškia skirtingai, kai vaikas patiria skirtingus išgyvenimus. Autistiškas vaikas mokosi ir keičiasi, tačiau ne visada norima kryptimi.

ABA (Applied Behavior Analysis) – Taikomoji elgesio analizė – taiko metodus, paremtus moksliniais elgesio principais išugdyti socialiai naudingą elgseną ir pašalinti nenaudingą. Elgesio analizės požiūriu autizmas yra elgesio trūkumų ir pertekliaus neurologinės kilmės sindromas, tačiau vis dėlto pasiduodantis keitimuisi. Išsamūs tyrimai parodė, kad autistiški vaikai nesimoko lengvai ir noriai iš įprastos aplinkos, bet davus tinkamas instrukcijas gali labai daug išmokti. Visi dalykai, kurių mokoma, yra suskaidyti į daug mažų žingsnelių. Kiekvienas žingsnis mokomas pateikiant tam tikrą instrukciją ar signalą. Visko mokoma naudojant DTT.

Ši elgesio terapijos rūšis pradėta taikyti po to, kai Dr. I. Lovaas nuo 1965 m. dirbantis Kalifornijos universitete JAV, įrodė, kad autistiškus vaikus galima mokyti kalbos ir kt. dalykų. 9-ajame dešimtmetyje, apie 1987 m. jis vykdė YOUNG AUTISM projektą. Tyrime dalyvavo 38 vaikai. 19 –kontrolinėje grupėje – dirbo po 10 val. per savaitę. 19 – eksperimentinėje gr. dirbo 30-40 val. per savaitę. Rezultatai: 47% eksperimentinėje grupėje įgijo normalų IQ ir, be įtarimo apie diagnozę, lankė paprastus vaikų darželius. Vėlesni tyrimai ir praktinis darbas su šiais vaikais patvirtino, kad anksti diagnozavus bei suteikus intensyvią elgesio terapiją, apie pusė autistiškų vaikų daugeliu aspektų nesiskiria nuo bendraamžių ir puikiai integruojasi į visuomenę.

DTT (Discrete Trial Training) – Atskirų bandymų treniravimas – DTT paremtas natūralia elgesio seka :

Antecedant Behavior Consequence
Priežastis, pirma įvykęs dalykas → Elgesys → Pasekmė, rezultatas

Jei kruopščiai stebėtume elgesio sekas ir jas išanalizuotumėme, geriau suprastumėme elgesį. Jei suprastume elgesį, galėtume jį padažninti arba paretinti arba tiesiog leisti jam vystytis. Pakeičiant A ir pakeičiant C, galima nukreipti elgesį norima linkme.