Kiekvienas vertas meilės: Hermanas ir Himalaja

10 Bir 2014

Kartais, kai „dovanų“ gauname kitokį vaiką, užklumpa jausmų viesulas. Kyla daugybė klausimų: „Kodėl? Kas kaltas? Už ką? Ką dabar daryti?“ Sutikite, ir jums taip buvo. Apėmė baimė, buvome pasimetę, ieškojome kaltų. Ačiū Dievui, kad pamažu suvokiame, kad ir šis vaikas mūsų, kad jis brangus. Laukia netrumpa kelionė – pilna vargų, pamokų, bet bus ir džiaugsmo. Reikės daug kantrybės.

Būtent dėl jos ir virpa širdis žvelgiant į šį labradorą – Himalają. Dauno sindromą turintis mažasis Hermanas iš Buenos Airių vengia fizinio kontakto, bet kalytė neatlyžta. Ji glaudžiasi, ant peties deda leteną ir atsitraukia – leidžia berniukui apsispręsti, ar jis nori būti šalia. Bet net ir tuomet, kai Hermanas traukiasi, Himalaja neatlyžta, verčiasi ant šono, kviečia žaisti, snukutį padeda ant berniuko kelių. Atkaklumas, švelnumas ir meilė laimi.

Ar panaši jūsų istorija? Pasidalinkite ja komentaruose. Plačiau apie Hermaną skaitykite angliškai »