Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ ataskaita Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių komitetui

Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ ataskaita Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių komitetui
28 Rgp 2015

LPF ALGOJIMAS veikia nuo 2008 m., siekdamas keisti ne tik požiūrį į negalią, bet ir šalyje egzistuojančios sistemos trūkumus, todėl, turėdami ilgametę patirtį, pateikėme ataskaitą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetui apie vaikų, turinčių negalią ir/ar specialiuosius poreikius, situaciją Lietuvoje, remiantis Neįgaliųjų teisių Konvencija:

  1. Mūsų duomenimis, Lietuvoje gyvena virš 30 000 negalią turinčių vaikų, o specialieji poreikiai nustatyti kas dešimtam Lietuvos vaikui.
  2. Kasdieną negalia nustatoma vidutiniškai penkiems – šešiems vaikams (Statistikos departamento duomenys).
  3. Negalią turinčių vaikų ugdymo, sveikatos ir socialinės integracijos reikmėms valstybė skiria dideles lėšas, tačiau jos nėra individualizuojamos ir nepaverčiamos paslaugomis konkrečiam vaikui. Valstybės skiriamos lėšos visiems specialiųjų poreikių vaikams yra (35 proc.) didesnės, tačiau nėra reglamentuotas jų panaudojimas ir lėšų panaudojimo auditavimas. Taip sudaromos prielaidos teikti nekokybiškas paslaugas, ar netgi jų neteikti, nors valstybė tam skiria finansavimą.
  4. Valstybės skiriamos lėšos negalią ir/ar specialiųjų poreikių vaikų ugdymui, sveikatinimui ir socialinei integracijai yra paskirstytos per SAM (Sveikatos apsaugos ministerija), ŠMM (Švietimo ir mokslo ministerija), SADM (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Todėl, esant silpnam tarpinstituciniam bendradarbiavimui, valstybės skiriamos lėšos paslaugoms apmokėti, daugelio vaikų nepasiekia.
  5. Dėl nepakankamos infrastruktūros ir specialistų kompetencijų trūkumo apie 7000 negalią turinčių vaikų nelanko ugdymo įstaigų ir nesulaukia ugdymo paslaugų.
  6. Proto ar kompleksinę negalią turintiems vaikams, baigusiems privalomojo ugdymo programą (10 klasių), nesudaromos galimybės amato ar profesijos įsigijimui, todėl šie asmenys tampa valstybės išlaikomais.
  7. Proto ar kompleksinę negalią turintiems vaikams ir asmenims, turintiems negalią nuo vaikystės, nesudarytos galimybės dalyvauti finansuojamose profesinės reabilitacijos programose.
  8. Valstybinės socialinės integracijos programos pagrindinį dėmesį skiria suaugusiam negalią turinčiam asmeniui, ne vaikui.
  9. Neharmonizuotas sąvokų naudojimas skirtingų ministerijų teisės aktuose (pvz.: specialieji poreikiai).
  10. Valstybės skiriamos šalpos ir negalės pensijos vaikui, išmokamos suaugusiam jo globėjui ir valstybės laikomos šeimos pajamomis, iškreipia skurde gyvenančių šeimų statistiką.
  11. Teikiamos paslaugos negalią turinčiam vaikui orientuotos į patį vaiką, neįvertinant jo aplinkos ir situacijos, neįtraukiant kitų šeimos narių.

Taip pat galite susipažinti su visa ataskaita lietuvių kalba.

Šaltinis: Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“

Share