Mano šeima – lašelių būrys

Mano šeima – lašelių būrys
26 Vas 2016

Dažniausiai susiduriame su negatyvia informacija apie mūsų vaikus, todėl dauguma išgirdę žodį autistas žmonės nusigąsta, nes nežino ko tikėtis. Ypatingai džiaugiuosi asociacijos puslapyje ir Facebook’o paskyroje dedamas sėkmingų istorijų nuorodas. Jos dažniausiai nelietuviškos.

Tikiuosi, kad nepasirodysiu pagyrūniška ir pasipūtusi, bet labai noriu pasidalinti savo sūnaus sėkmės istorijos pradžia. Valdo istorija yra įdėta jūsų tinklapyje.

Taigi, Valdui Aspergerio sindromas diagnozuotas prieš šešerius metus. Dvejus metus taikėme ABA terapiją, tada išėjome į bendrojo lavinimo mokyklą.

Mokykloje Valdui sekėsi gerai, ypač puikiai deklamavo eilėraščius, raiškiai skaitė įvairius pasakojimus, mokyklinius ir ne tik, tekstus. Sūnaus kūrybiškumas reikšdavosi visur: mokykloje, po pamokų, būreliuose, žaidimuose, pasakų kūrime man…

Mokyklos specialiosios pedagogės paskatinta, 3 klasės pradžioje Valdą nuvedžiau pas lietuvių kalbos mokytoją Sigitą užrašyti to, kas jo galvoje taip nuostabiai sudėliota – sujungti mokslines ir lietuvių kalbos žinias.

 

Šiandien manau, kad Valdo Aspergerio sindromas yra jo stiprybė ir dovana. Būdamas trečios klasės mokiniu, jis rašo nuostabius rašinėlius! Tikiu, kad tai padės jam ateity nustebinti ne tik mane, bet ir kitus žmones – galbūt tapti rašytoju ar televizijos žinių vedėju.

Lietaus žmogutis

lietaus-zmogutis-visasAš esu lietaus žmogutis. Labai mažas ir gyvenu lietaus lašelyje. Mano šeima lašelių būrys. Mes gyvename debesų mieste.

Mums lašeliams patinka skristi žemyn. Lašeliai palietę žemę skiriasi š dar mažesnius lašelius ir sudaro balas. Mums patinka atostogauti savo sudarytose balose, o kai nušvinta saulė, grįžtame į debesų miestą. Kartą būdamas baloje pajaučiau, kad kažkas įlipo ir ėmė taškytis. Man tai patiko, nes šokinėjau pirmyn atgal, jaučiausi tarsi ant batuto. Kitą kartą buvau nutūpęs ant ramunės lapelio ir jaučiausi daug geriau negu baloje. Lapelis buvo baltas, minkštas ir švelnus. Gulėjau ištisas minutes, kol ramunė mane sugėrė. Bet buvo įdomiausia, kai kritau į žemę, o tuo metu švietė saulė ir pamačiau nuostabią vaivorykštę.

Taigi būti lietaus žmogučiu labai gera. Gyveni debesų mieste ir matai, kas vyksta žemėje.

Valdas, 9 m. (mokytoja Sigita)

 

Tikiuosi, kad ir jums patiko, kaip man.

Jūratė Kontrimienė, mama

Share