Ženevoje svarstoma, kaip Lietuva įgyvendina neįgaliųjų teises

08 Bal 2016

Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių komitete Ženevoje buvo svarstoma, kaip Lietuva įgyvendina 2010 metais mūsų šalies ratifikuotą Neįgaliųjų teisių konvenciją. JT neįgaliųjų reikalų komiteto 15 sesijos posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės vadovaujama iš valstybės institucijų sudaryta delegacija: Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro, Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos, Susisiekimo, Švietimo, Sveikatos apsaugos ministerijų. Neįgaliųjų interesams atstovauja grupelė neįgaliųjų, nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Lietuva yra viena iš 162 valstybių, kurios yra ratifikavusios Neįgaliųjų teisių konvenciją, todėl turi periodiškai pateikti ataskaitas, kaip šalyje įgyvendinamos Konvencijos nuostatos. JT neįgaliųjų reikalų komiteto nariai pabrėžė, kad ratifikavus Konvenciją šalis prisiima atsakomybę laikytis jos nuostatų: jas perkelti į teisinę sistemą ir įgyvendinti realiame gyvenime. Neįgalieji turi turėti galimybę naudotis tokiomis pat teisėmis, kaip kiti visuomenės nariai.

A. Pabedinskienė, pristatydama komiteto nariams neįgaliųjų padėtį mūsų šalyje, pabrėžė, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija, pasižyminti nauju požiūriu į negalią turinčiuosius, yra tai, į ką turime lygiuotis. Pasak ministrės, iš sovietmečio paveldėjome nemažai bėdų, tad daugelyje sričių yra kur pasitempti. A. Pabedinskienė taip pat atkreipė dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį pasiekta nemaža neįgaliųjų integracijos į visuomenę pažanga.

Pagrindinis pranešėjas, atsakingas už Lietuvos ataskaitos svarstymą, yra Danijos atstovas JT neįgaliųjų teisių komitete Stigas Langvadas. Jis pabrėžė, kad susipažinus su Lietuvos pateikta ataskaita ir neįgaliųjų organizacijų pateikta alternatyviąja ataskaita galima daryti išvadą, kad Lietuvoje Konvencijos nuostatos įgyvendinamos per lėtai. Pasak jo, nerimą kelia Lietuvoje jaučiamas vis dar nemažas atotrūkis tarp neįgaliųjų ir negalios neturinčių asmenų.

Vykstant diskusijai komiteto nariai uždavė klausimus, susijusius su spręstinomis sritimis. Atkreiptas dėmesys, kad reikia tobulinti teisinę bazę: net ir vienas svarbiausių neįgaliųjų teises ginančių teisės aktų – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas – neatitinka Konvencijos nuostatų. Joje nurodyta, kad turime kalbėti ne apie integraciją, o apie visišką įtrauktį į visuomenę.

Mūsų šalis sulaukė klausimų apie neįgaliųjų galimybes atstovauti savo interesams priimant jiems aktualius sprendimus, siekti išsilavinimo kartu su kitais, gyventi ne uždarose institucijose, o bendruomenėje, savarankiškai, apie infrastruktūros ir viešojo transporto pritaikymą, teisę į nediskriminavimą ir kt. Šiose srityse, pasak komiteto narių, jaučiamas nepakankamas valstybės rūpestis.

Neįgaliųjų teisių komitetas yra sudarytas iš 18 tarptautinių nepriklausomų ekspertų. Lietuvos atstovas komitete VDU profesorius Jonas Ruškus svarstyme nedalyvavo. Posėdį (taip pat ir gestų kalba) galima buvo stebėti tiesiogiai internetu. Išvadas ir šalių apžvalgas komitetas pateiks balandžio 21 d.

Šaltinis: LRytas.lt