Žmonės mano, kad mano sūnus nieko nejaučia, nes nekalba

02 Kov 2017

Neseniai portalas Autism Speaks publikavo Tulika’os Prasad straipsnį apie Vedantą, savo 8 metų sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą. Kartu su vyru Ravishu ji augina nepaprastą sūnų, kuris padėjo tėvams kitaip pažvelgti į gyvenimą ir davė kitų gyvenimo pamokų.

Pasaulis nesikeis vien todėl, kad dalyvausime eitynėse, kabinsime kaspinus ir prie automobilių klijuosime lipdukus. Jis keisis tuomet, kai pradėsime kalbėtis. Turime pradėti kalbėtis apie inkliuziją ir kiekvienam mūsų planetos žmogui deramą. Kol jos nėra, mano sūnui ir kiekvienam kitokiam, bet ne blogesniam vaikui pasaulis taip ir bus tik autobuso stotelė. Jei neišmoksime žvelgti giliau, niekada nepamatysime širdį turinčio, be nekalbančio žmogaus pasaulio.

Mano sūnus turi autizmą. Jis nekalba. Jis neturi socialinių įgūdžių, bet tikrai viską jaučia. Reikia įžvelgti skirtumą. Jei kas nemoka kalbėti, galima suklysti, kad žmogus nejaučia. Jei jis nemoka jausmų išreikšti, dar nereiškia, kad jis nejaučia. Taip jau nekartą atsitiko mano sūnui. Kartais su kitais pasikalbu apie sūnų jam girdint – lyg jo nebūtų šalia. Jis nemoka kalbėti, todėl atrodo, kad jis neturi ir nuomonės. Tai ir yra esminė klaida.

Visą motinos liudijimą rasite Autism Speaks straipsnyje (anglų kalba).