Filmas narplioja klausimą, kas serga – autistai ar mes, normalieji
19 Spa 2017
„Esu truputį nenormalus. Bet man visai patinka mano nenormalus gyvenimas”, – juokiasi Aspergerio sindromą turintis fortepijono virtuozas Denis. Apie autizmą įprasta galvoti, kaip apie medicininę diagnozę, o pačius autistus laikyti neįgaliaisiais.
Dokumentinės kino juostos „Normalus autistinis filmas” režisierius Miroslavas Janekas paneigia tokį požiūrį ir kelia klausimą, ką apskritai reiškia sąvoka „normalu”. Jis sudaro sąlygas mums pažvelgti iš Aspergerio sindromą turinčių jaunų žmonių persfasbepektyvos ir suvokti, kaip visuomenėje įprasti elgesio modeliai atrodo autistų akimis.
Šis dinamiškas, poetiškas, humoro ir autoironijos nestokojantis filmas atskleidžia penkių išskirtinių jaunuolių psichologinius portretus. Paaugliai atidžiai stebi ir analizuoja absurdišką mūsų pasaulį, o režisieriaus kamera fiksuoja jų atvirai išsakomas filosofines įžvalgas apie žmonių santykius, visatą bei mirtį. 2016 metais „Normalus autistinis filmas” tarptautiniame Jihlavos dokumentinių filmų festivalyje buvo paskelbtas geriausiu čekų filmu.