Ugdant autizmo sutrikimą turintį vaiką neįkainojama tėvų patirtis
27 Lap 2017
Asociacijos „Kitoks vaikas“ valdybos pirmininkė Daina Valkerienė sako, kad autizmo sutrikimą turintis vaikas šeimai nėra nei prakeiksmas, nei Dievo pirštas ar karma. Tai – problema, kurią spręsti reikia pasitelkus tiek tėvus, tiek pedagogus bei įvairių sričių specialistus.
Vaikai – labai skirtingi
Pati autistišką vaiką auginanti D. Valkerienė pabrėžia, kad nėra dviejų vienodų šį sutrikimą turinčių žmonių. Visi jie – labai skirtingi, taigi ir ugdyti bei lavinti juos reikia atsižvelgiant į kiekvieno poreikius, savybes, sugebėjimus. „Visi šie vaikai – ugdomi, tačiau labai svarbu juos integruoti į bendrojo ugdymo mokyklas. Autizmo sutrikimą turintieji linkę perimti kitų elgesį, todėl jų matomas pavyzdys turi būti teigiamas. Štai Australijoje buvo atliekamas tyrimas: vaikas tris savaites buvo bendrojo ugdymo įstaigoje, vėliau tris savaites – specialiajame darželyje. Lankydamasis specialiojoje įstaigoje, jis išmoko linguoti, kitų stereotipinių judesių. Tai – ne tie įgūdžiai, kurie pravers ateityje“, – sako D. Valkerienė.
Mama pabrėžia, kad, sužinoję vaiko diagnozę, tėvai neturėtų išsigąsti ir panikuoti. Dera priimti situaciją tokią, kokia ji yra, ir pradėti gyventi kitaip. Stebuklingų tablečių, kurios išgydytų autizmo sutrikimą, tiesiog nėra. „Gavę medikų, Pedagoginės psichologinės tarnybos diagnozes ir išvadas, tėvai turi susėsti ir pamąstyti, kokios pagalbos jų vaikui reikia. Tarnybos pateikia rekomendacijas, kurios skirtos visiems. Kiekvieni tėvai jas turi pritaikyti konkrečiai saviškiui ir susidaryti mažylio ugdymo planą“, – aiškina D. Valkerienė.
Įvertinti visus parametrus
Sudarant planą, pirmiausia dera įvertinti vaiko stiprybes – kuo jis ypatingas, išskirtinis. Net 80 proc. autizmo sutrikimą turinčiųjų pasižymi ypatinga vizualine atmintimi, kiti – puikia klausa ar kitais gebėjimais. D. Valkerienė sako, kad prie vertinimo būtinai turi prisijungti visi aplinkiniai – seneliai, kiti giminaičiai. Kartais jiems iš šalies situacija geriau matyti. „Būtina įvertinti, kam vaikas gabus. Gal atrodys keista, tačiau jau ankstyvame amžiuje reikia pradėti galvoti ir apie tai, kokią profesiją jis galėtų rinktis ateityje“, – kalba asociacijos „Kitoks vaikas“ valdybos pirmininkė.
Įvertinus stipriąsias savybes, dera įvertinti ir silpnybes – ką autizmo sutrikimą turintis vaikas galėtų daryti geriau, dėl ko kyla problemų, kas mažyliui sekasi prasčiau, kokios pagalbos reikėtų, kad situacija keistųsi. Taip pat tėvai turėtų įvertinti ir potencialias grėsmes – kokie dirgikliai veikia, kas sukelia agresijos ar pykčio priepuolius. Tai gali būti ryški šviesa, stiprus, chaotiškas garsas, staigiai besikeičianti veikla. Šeimai reikia įsivardinti konkrečius būdus, kaip bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje jie turėtų elgtis. „Tėvams reikia susidaryti trumpalaikius ir ilgalaikius vaiko ugdymo planus. Beje, jie neturi būti statiški – kaskart planus reikia persvarstyti, įvertinti vaiko elgesį, jo pokyčius“, – pabrėžia D. Valkerienė.
Visą straipsnį skaitykite portale Lietuvos Rytas