Asociacijos „Kitoks vaikas“ organizuoti mokymai lapkričio mėn.

25 Lap 2020

Asociacijos organizuoti nuotoliniai renginiai liudija pagalbos priemonių autizmo sutrikimą turintiems vaikams aktualumą

Kasmet švietimo įstaigose pradeda mokytis daugiau kaip trys šimtai autizmo ir kitų raidos sutrikimų turinčių vaikų, todėl visiems: tėvams, mokyklos administracijai, mokytojams svarbu tinkamai pasirengti, kad ugdymo procesas vyktų kuo sklandžiau.  Asociacija „Kitoks vaikas“ lapkričio mėn. organizavo 3 nuotolinius seminarus, skirtus supažindinti švietimo įstaigų specialistus su pirmą kartą šalies švietimo istorijoje patvirtintomis Rekomendacijomis dėl autizmo sutrikimą turinčių vaikų ugdymo bei savanorystės iniciatyvoms skatinti. Seminarai susilaukė didelio susidomėjimo: renginiuose dalyvavo daugiau kaip 200 dalyvių: pedagogai, įstaigų vadovai, švietimo pagalbos specialistai, vaikų tėvai, savanoriai, studentai, socialines ir reabilitacijos paslaugas teikiantys specialistai.

Lapkričio 13 d. seminare „KAIP BE KONFLIKTŲ UGDYTI AUTIZMO SUTRIKIMĄ TURINČIUS VAIKUS MOKYKLOJE?“ pristatyti pakeisti Ugdymo planai ir naujos Rekomendacijos, kuriomis reglamentuota, kokios sąlygos reikalingos, norint ugdyti autizmo sutrikimą turinčius vaikus bendrojo lavinimo mokykloje. Aktualius  dokumentus bei priemones pristatė ir praktiniais patarimais dalinosi LASUC Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Šatė, įžvalgomis ir patirtimi ugdant šį sutrikimą turinčius vaikus bendrojo lavinimo mokykloje dalinosi Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos vadovė Ramutė Karpovičienė, Dovilų pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė metodininkė Svaja Venckienė.

Džiaugiamės, kad dalyviai aktyviai įsitraukė į praktinių užduočių rengimą. Pateiktų probleminių situacijų analizę atliko ir pasiūlymus dėl galimų sprendimų pateikė daugiau kaip 90 seminaro dalyvių. Apibendrinus dalyvių įžvalgas ir seminaro metu pristatytą medžiagą, palankesnę ugdymo aplinką autizmo sutrikimą turintiems vaikams mokyklose organizuoti siūloma vadovaujantis šiais principais:

• Rekomendacijos ir atitinkami Ugdymo planų papildymai turėtų būti laikomi pagrindiniu teisiniu ir metodiniu instrumentu organizuojant autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymą.
• Gerovės komisija posėdžiuose turėtų dalyvauti tėvai, specialistai, mokytojai dalykininkai, kurie kartu spręstų iškylančias ugdymo organizavimo problemas.
• Bendradarbiaujant su tėvais siektina, kad būtų susitarta, kad tiek mokykloje, tiek namuose būtų taikomi suderinti ugdymo, elgesio valdymo, motyvacijos skatinimo metodai.
• Su vaiku dirbantys specialistai turėtų nuolatos kelti kvalifikaciją, susipažinti su esama gana gausia literatūra ir metodinėmis priemonėmis.
• Mokyklų vadovai  ir specialistai galėtų drąsiau pasitelkti socialinius partnerius, kurie padėtų pritaikyti vaikų ugdymo planus ar pasiūlyti elgesio valdymo sprendimus

Nuoširdžiai tikimės, kad taip organizuojant darbą  mokyklos taps draugiškesnės autizmo sutrikimą turintiems vaikams, pagerės jų ugdymo kokybė, sumažės probleminių situacijų.

Lapkričio mėn. organizuotų savanorystės skatinimo seminarų metu asociacijos vykdomas iniciatyvas pristatė asociacijos valdybos pirmininkė Daina Šiekštelytė Valkerienė, autizmo sutrikimą turinčių vaikų bendravimo ypatumus aptarė ir praktiniais patarimais dėl savanorystės teikiant pagalbą šeimoms dalinosi Taikomosios elgesio analizės specialistė Giedrė Skaisgirytė Kairė, gerąją įstaigų patirtį plėtojant savanorystės iniciatyvas pristatė Kauno kolegijos docentė dr. Viktorija Piščalkienė, Kauno Prano Daunio ugdymo centro vadovė Raimonda Juknevičienė.

Džiugina, kad nuotoliniuose savanorystės seminaruose aktyviai dalyvavo jaunosios kartos atstovai: medicinos, reabilitacijos, edukologijos ir kitų sričių studentai, taip pat ir ugdymo, reabilitacijos ir socialines paslaugas teikiantys specialistai, tiesiogiai dirbantys su autizmo sutrikimą turinčiais vaikais ir suaugusiaisiais. Dviejuose nuotoliniuose seminaruose savanorystės skatinimo temomis sulaukėme daugiau kaip 100 dalyvių. Dalyviai turėjo galimybę įsitraukti į praktines užduotis, atlikti savirefleksiją ir pagalvoti, kaip kiekvienas galėtų prisidėti prie mielesnio pasaulio autizmo sutrikimą turintiems asmenims ir jų šeimoms kūrimo.

Seminarai organizuoti įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Neįgaliųjų reikalų departamento projektus.

Informacija apie renginius ir asociacijos veiklą spaudoje>>>

Dalinamės keliais iš daugelio šiltų ir įkvepiančių dalyvių atsiliepimų :

„Labai gerbiu žmones, kurie savanoriauja. Dažnai, tai žmones, kurie susidūrė su didžiuliais iššūkiais savo kelyje, to jie imasi dėl artimo žmogaus. Tai labai stiprūs žmones.“

 „Būti savanoriu – reiškia turėti didelę širdį. Reikia būti atsidavusiu ir pasiaukojančiu, negailinčiu laiko kito gerovei. Seminare išgirdau, kaip savanoriai galėtų padėti Tėvams ir Vaikams, turintiems ASS. Manau, kad dirbdama darželyje visuomet atlieku savotišką savanorės funkciją. Palaikau tėvus išgirdus diagnozę, kartu ieškome įvairių sprendimų“

 „Savanorystė tinkamas metodas ne tik padėti, bet ir pačiam tobulėti ir augti kartu su vaikais.“

„Manau, kad savanorystė labai reikalinga ir naudinga tiek ASS vaiko šeimai (ypač padedant pailsėti nuo kasdienės rutinos), tiek ir pedagogui, ugdančiam ASS vaiką (ypač ugdant įtraukiuoju būdu mokytojai dažnai jaučiasi vieniši, tikrai yra sudėtinga ( net ir mokytojo padėjėjui esant klasėje/grupėje) visiems vaikams paskirstyti dėmesį , pritaikyti ugdymą, sudaryti sąlygas socializuotis), tiek ir pačiam savanoriui ( padėtų suprasti kitokį vaiką ir jo šeimą; tuo pačiu tai galėtų prisidėti ir prie vietinės bendruomenės nuostatų į ASS vaikus formavimosi). Manau, kad pagal savo darbo pobūdį galėsiu savanorystės idėja pasidalinti su ugdymo įstaigomis, Švietimo skyriumi, atvejų vadybininkais ir kt.“

„Savanorystė – tai bendravimas su šeimomis, kurios augina vaikus, turinčius ASS. Jie laukia ne tolerancijos ar gailesčio, o nuoširdaus bendravimo. To ,,koks tai nuostabus vaikas“, tačiau skambančio tikrai su meile. Bendrystė tuo svarbi, nes joje gyvuoja meilė. Todėl kuriasi tėvų bendruomenės, palaikymo grupės, nes jose tėvai jaučiasi saugūs, suprasti ir MYLIMI.“

„Manau, kad savanorystė yra labai svarbi tiek ASS turintiems asmenims tiek jų šeimoms. Pati dirbu ugdymo įstaigoje, todėl tenka sutikti ASS turinčius vaikus ir jų šeimas. Pati turėdama ASS turintį vaiką puikiai suprantu, kad mums reikia palaikymo ir pagalbos iš šalies. Kartais užtenka žinoti jog tu nesi vienas tokioje situacijoje, kad tu gali kreiptis į kitą žmogų patarimo ar realios pagalbos (pvz. paimti vaiką iš ugdymo įstaigos, jį prižiūrėti bent trumpą laiką, kad mama galėtų apsilankyti pas gydytojus ar kitais svarbiais reikalais arba tiesios valandėlę atsipūsti nuo kasdienybės, kuri kartais varo į visišką neviltį.). Kiek galėdama stengiuosi bendrauti su mamomis auginančiomis ASS turinčius vaikus, padrąsinti jas, pasidalinu turima literatūra ir kontaktais žmonių , kurie galėtų suteikti daugiau žinių ir pagalbos. Kartais užtenka žinoti jog tu nesi vienas tokioje situacijoje, kad tu gali kreiptis į kitą žmogų patarimo ar realios pagalbos (pvz. paimti vaiką iš ugdymo įstaigos, jį prižiūrėti bent trumpą laiką, kad mama galėtų apsilankyti pas gydytojus ar kitais svarbiais reikalais arba tiesios valandėlę atsipūsti nuo kasdienybės, kuri kartais varo į visišką neviltį.). Kiek galėdama stengiuosi bendrauti su mamomis auginančiomis ASS turinčius vaikus, padrąsinti jas, pasidalinu turima literatūra ir kontaktais žmonių , kurie galėtų suteikti daugiau žinių ir pagalbos.“

„Tai būtina tačiau kartu tai ir labai sudėtinga sritis, kaip ir bet kokia savanorystė su proto sutrikimų turinčiais žmonėmis. Tėvams ir artimiesiems būtina sudaryti sąlygas pailsėti, atitrūkti, kad galėtų atsitolinę pažvelgti į situaciją iš kito kampo, apmąstyt ir galbūt tada pamatytų kažkokias kitas galimybes. Taip pat svarbu savanoriauti ir taip savo buvimu „įnešti“ naujų vėjų. Kad artimieji neužsidarytų, neužsisklęstų savo mažame rate. Autizmo spektro sutrikimu turintiems žmonėms savanoriai svarbūs, nes padeda jiems socializuotis, moko arba įtvirtina komunikacijos subtilybių. Perduoda savo energiją, paįvairina kasdienybę , patį žmogišką buvimą. Nes galiausiai visi esame pirmiausia socialinės būtybės ir mus būtina bendrauti

Padėkos:

“ Labai Jums ačiū už organizuotą seminarą ir pateiktas rekomendacijas. Mums tai aktualu ir svarbu. Sėkmės Jums!“

„Ačiū už seminarą, tikrai naudingas seminaras!”

“ Labai ačiū už puikų seminarą. Kilo labai daug minčių kaip padėti švietimo įstaigoms.“

„Didelis Jums AČIŪ už Jūsų darbą“

„Mokymai apie ASS ir savanorystę buvo iškirtinai įdomūs ir kokybiškai suorganizuoti. Ačiū jums!”