Šiandien vėl, kaip kasmet, sėsime prie Kūčių stalo. Skambutis į duris, apsikabinimai, bučiniai, ir į svetainę. Stalas mažas ir kuklus, bet tuo jis ir brangus – nes jaukus. Dalinamės tuo, ką turime. Su artimaisiais. Visus pažįstam iki kaulų smegenų. Nei parodysim ką ypatingai naujo, nei nustebinsim, kad esam netobuli. Atsiprašysim už tai. Net jei kartais ir sunku. O, kaip tai prasminga! Juk ir šiandien, kaip ir…...
Po langais iš ryto Obuolių prikrito. Gelsta klevo lapas – Rudenėli, labas! Paskutinės gėlės Liūdi vasarėlės. Su rugsėju šnekas Baltas smėlio takas. O mažiesiems gera – Sąsiuviniai šnara, Šviečia pirmas lapas – Mokyklėle, labas! Ramutė Skučaitė...
Ne visi mokame apkabinti, Bet jei mokėtume, Tu būtum pirmoji. Ne visi mokame nusišypsoti, Bet jei mokėtume, ta šypsena būtų skirta Tau. Ne visi mokame kalbėti, Bet jei mokėtume, ištartume: „Aš Tave myliu, mama“. Bet ne svarbiausia, ką galėtume padaryti Tau. Svarbiausia, ką dėl mūsų padarei Tu. Ačiū Tau, MAMA…...
Tegu prisikėlimo džiaugsmas užlieja jūsų širdis ir suteikia naujų jėgų žengti pirmyn – juk visi dalyvaujame išties kilnioje pasiaukojimo kito ir kitokio labui misijoje. Sveikiname visus jus šventų Velykų proga! Džiaugsmo jums visiems, mielieji – net ir tada, kai svyra rankos, kai atrodo, kad nebepakelsime! Džiaugsmo ir vilties, nes meilė nugali viską!...
Kažkas pabeldė į duris, Kažkas miegot neleidžia… Atmerkęs nuostaboj akis Matai Rugsėjo veidą. Pasipuošė ruduo fraku Ir įmetė pro langą Rugsėjo astrų sulytų, Ištiesęs savo ranką. Atėjo šventė į namus, Pakvipo viskas knygom. Rugsėjis su Tavim perpus Užsiėmė dalybom. Dalino rudenio lapus- lapus baltųjų knygų. Pavertęs rašalą lietum Lydės Tave mokyklon....
